Tai devintasis lietuvių rašytojos romanas apie pastangas susigrąžinti prarastą laiką, apie žeidžiančius prisiminimus... Apie pokario metų kartą, bijančią mylėti, džiaugtis, būti laiminga. Apie dvi Lietuvas, kurias skiria ne vandenynai, ne erdvė, o laikas, pusės amžiaus geležinė uždanga, visiškai kitokio gyvenimo metų siena. Ir apie du žmones, vyrą ir moterį, gražius, taurius ir tikinčius, jog išsipildys visos jų svajonės ir viltys gyventi ir mylėti laisvoje, nepriklausomoje, atgimusioje tėvynėje.
Sakoma, kad devintoji banga yra galingiausia.
Gal tai tinka ir literatūros kūriniams?