"Šuo, kuris nenorėjo būti šunimi" - tai puiki knyga apie vaikystę, kai taip romantiška važiuoti per prerijas, įsivaizduojant, jog skrendi tarpžvaigždiniu laivu. Kai šaltis ir drėgmė medžioklėje nesumažina žavėjimosi saulėtekiu ir milžiniškais žąsų ir ančių būriais. Kai pirmoji meilė sudūžta dėl skunso kvapo. Kai keliauji po Kanadą senu fordu, kanoja ar burlaiviu. Tokios vaikystės galima tik pavydėti, nors ir suvokiant, kad rašytojas ją sąmoningai romantizavo.