„...Prieš daugelį metų po skaudžių išgyvenimų mirštančiai bičiulei pažadėjau parašyti novelę, apysaką ar romaną apie alkoholizmą, kuris sugriauna ne tik žmogaus, šeimos, bet ir visuomenės gyvenimą. Tas prašymas mane ilgai kankino. Žinojau, kad tai įdomi ir dėkinga, tačiau labai sunki tema rašytojui, o mūsų literatūroje lyg ir neišnaudota. Pažadas virto realybe. Pamažu kaupėsi medžiaga, bandžiau lipdyti romano herojų - mylintį, kenčiantį, paklydusį savo aistrų džiunglėse. Taipgi norėjau parodyti moters - menininkės - gyvenimą prieštaringų situacijų, emocijų, praradimų ir džiaugsmų arenoje, ant savo pečių nešančią keleriopą gyvenimo naštą.“ (autorė)