Stiklo gaubtas

Sylvios Plath (1932-1963) gyvenimas, o ypač jos mirtis, ligi šiol nėra suprasti iki galo. Ji buvo „auksinė mergaitė“, turėjusi viską – grožį ir protą, didžiulį ir pripažintą talentą, šeimą, du vaikus. Buvo garsi poetė ir rašytoja, tačiau trečiuoju bandymu, sulaukusi 31 metų, ji savo valia pasitraukė iš gyvenimo. Viena iš savižudybės priežasčių – tai ilgus metus persekiojusi depresija, prasidėjusi paauglystėje, po tėvo mirties. Ironiška, tačiau porą mėnesių prieš mirtį buvo išleistas pirmasis ir vienintelis jos romanas – „Stiklo gaubtas“, atnešęs autorei nemirtingą šlovę: šiame dėmesį prikaustančiame autobiografiniame romane Sylvia Plath stulbinamai sąmojingai ir nuostabiai sąžiningai aprašo jaunos, ambicingos ir talentingos merginos istoriją – pasakoja apie jos neviltis, pyktį bejėgiškumą, aibę pasirinkimo galimybių ir tuo pačiu norą pasitraukti į saugią praeitį, apie depresiją, vedančią į savižudybę ir jos gydymą. Toks gilus isiskverbimas į tamsiausius ir labiausiai bauginančius žmogaus psichikos klodus pavertė „Stiklo gaubtą“ nemirtinga Amerikos klasika. „Nuostabu, bet beveik visa gyvenimą aš gyvenau išretintoje atmosferoje po stiklo gaubtu.“