Tai buvome mes

Nahida sutinka Masudą tą vakarą, kai ji su šeima švenčia įstojusi į universitetą studijuoti medicinos. Abu aštuoniolikmečiai. Vaikinas papasakoja tikįs laisve ir tuo, kad senąją sistemą reikia sugriauti. Nahidai kova už laisvę virsta naivia svajone. Revoliucija užklumpa juos tarsi meteorų lietus.

Tą dieną, kai viskas pasikeis, Nahida pasiduoda jaunėlės sesers Nuros maldavimams ir leidžia jai eiti kartu. Tačiau įvykiai ima rutuliotis daug pavojingiau ir žiauriau, nei galėjai įsivaizduoti, ir Nahida akimirką paleidžia sesers ranką. Tai paženklins visa, kas įvyks paskui.

Pasiskolinę pinigų ir įsigiję padirbtus pasus jaunuoliai pabėga į Švediją. Dėl savęs ir kad dukra turėtų ateitį.

Po trisdešimties metų moteris pilna pykčio — ant savo ligos, medikų, gyvenimo, suaugusios dukters. Tačiau į pasaulį netrukus ateis anūkė. Gimsta nauja viltis. Gal vis dėlto viskas ne veltui?