2019 m. Nobelio literatūros premijos laureatas Peteris Handke yra vienas talentingiausių, garsiausių ir geriausių Austrijos pokario rašytojų. Prestižiškiausią pasaulyje literatūros premiją Švedijos akademija kūrėjui paskyrė už „paveikius kūrinius, kurie, pasitelkus išradingą žodyną, tyrė žmogiškosios patirties paribius ir jos ypatingumą“.
Daugybę romanų, apsakymų, esė bei pjesių parašiusio Peterio Handkeʼs bibliografijoje „Tamsią naktį išėjau iš tylių namų“ yra vienas gražiausių, poetiškiausių ir magiškiausių kūrinių. Nedidelio Zalcburgo priemiesčio Takshamo bendruomenė puikiai pažįsta ir gerbia vietinį vaistininką. Tačiau pačiam vyrui jo gyvenimas atrodo pilkas ir nuobodus: santykiai su žmona ir vaikais atšalę, meilužė nebedžiugina, o darbas pavirtęs rutina. Vyras atsigauna tik klaidžiodamas gamtoje, rinkdamas ir valgydamas haliucinogeninius grybus.
Per vieną tokį pasivaikščiojimą vaistininką kažkas užpuola. Po stipraus smūgio į galvą vyras atsipeikėja praradęs kalbos dovaną. Incidentas paskatina ir kitas permainas: jis nusprendžia palikti ankstesnįjį gyvenimą ir leistis į kelionę. Vietiniame restoranėlyje susipažinęs su dviem keliauninkais – poetu ir slidininku, vaistininkas patraukia kartu su jais – į vakarus, link Alpių. Šioje fizinėje ir dvasinėje kelionėje jo laukia daugybė keistų, magiškų ir dvasiškai išlaisvinančių nutikimų, vedančių ten, kur nukeliauti sunkiausia: savęs pažinimo link.