Skaudžios netektys, praradimai, Lietuvos kaimo žmones nuolat lydėjusi baimė... Tokią pokario metų kartos vaikystės dalią patyrė ir šios novelių apysakos herojė Dangutė. Tačiau dramatiški įvykiai neužgožė būties džiaugsmo, meilės gimtinei, jos žmonėms ir savo artimiesiems, padėjusiems suprasti, kas yra tikrosios gyvenimo vertybės. Įsidėmėtini, šviesūs autorės nupiešti sodiečių paveikslai, subtiliai perteikti visam laikui atmintyje išlikę gimtojo krašto vaizdai. Negali likti abejingas apysakos herojės išgyvenimams, pajautoms, gėrio, grožio ir tiesos siekiams.