Ten, už lango

Pokario Suvalkijos vardai lietuvių literatūroje miniatiūrose atgimsta jau daugiau kaip du dešimtmečius. Juos atidžiai įsiklausydamas šiojo krašto pasakojančiųjų užrašo prozininkas Justinas Sajauskas.

„Ten, už lango" – ankstesnių istorinių miniatiūrų knygų tęsinys. Joje nėra linijinės įvykių sekos, nors įvykiai glaudžiai susiję laiko ir erdvės ryšiais, vaizduojama visuma. Teksto kompozicija – kinematografiška, mozaikiška. Pagrindinis veikėjas – pokario žmogus. Apie šio laiko moralę, vidinę kultūrą, pilietiškumą, meilę ir ištikimybę pamatinei žmogaus laisvės vertybei, šeiminiams ryšiams ir sukasi visas Suvalkijos krašto pokario etapas.

Pasakojimas sutelkiamas ties laiko įvykiu: jungtimis tampa erdvė ir konkretus istorinis tarpsnis. Beveik visų miniatiūrų leitmotyvas – išdavystės padariniai. Ryškiausiai vaizduojami partizanų ir stribų susidūrimai. Taupūs, trumpi, bet talpūs sakiniai alsuoja absurdo, paradokso poetika.

Miniatiūrose žmogus dažnai tampa bejėge marionete racionaliai nesuvokiamų būties dėsnių akivaizdoje. Paskutinis miniatiūros sakinys – savotiška išvada, kartais nuskambanti pranašiškai, kartais – ironiškai, o kartais – geliamai karčiai.

Greta absurdo poetikos, farso, ironijos yra daug vilties ir džiugesio, kad atėjo ta diena, kuria anuomet taip tikėjo žmonės – ir jų vardai neužmiršti. Liko ženkluose.