Tibeto mandala

„Tibeto mandalą“ sudaro trys knygos: „Ištremtas Tibetas“ (1996), „Kelionė į Šambalą“ (1997), „Prarasta Pažadėtoji žemė“ (1999). Dabar į šią Tibeto trilogiją bandoma pažvelgti kaip į darnią visumą. Tarsi išorinis mandalos ratas, pirmoji knyga įveda skaitytoją į Tibeto budizmo teoriją, praktiką ir misticizmą. Joje gausu beveik enciklopedinės informacijos, tačiau nestinga neofitams būdingo entuziazmo ir dvasinio karščio, taip pat klajonių po Šiaurės ir Pietų Indiją aprašymų. Antroji kelionė po Himalajų mandalą – nuo Ladako iki Nepalo – susijusi ne tik su išorinėmis, bet ir vidinėmis, dvasinėmis patirtimis. Trečioji knyga – tai mandalos centras: Tibetas ir šventasis Kailašo kalnas, dar vadinamas Pasaulio ašimi.