Autobiografinė apysaka „Itališkos ,špilkos‘“ yra tarsi raktas į visą Magdalenos Tulli kūrybą. Pasakotoja sugrįžta vaikystėn, kalba apie patirtas traumas. Karas ir pokaris, vaiko vienatvė, sudėtingi santykiai su tėvais, Rytų ir Vakarų kontrastai, susvetimėjęs pasaulis – šios sudėtingos temos atskleistos vaiko akimis, tačiau iš platesnės, suaugusiojo perspektyvos. Rašytoja tyrinėja atminties slėpinius ir tai, kaip žmogaus gyvenimas gali būti nulemtas praeities. Šeimos problemos susipynusios su istorija, geresnio gyvenimo ilgesys slepia buvimo skausmą.