Šalmu apgaubtas it marsiečio veidas liūdnai žvelgė žemyn, į auksines giraites tarp didžiulių kalvų ir koringo akmens arkų, ir skausmas dėl padarytos žmogžudystės liovėsi smelkęs.
Vieną akimirksnį – kaimo ataka kulkosvaidžiu iš skrendančio lėktuvo, kitą – saulėlydis kalnuose, numalšinantis sąžinės priekaištus dėl žmonių žūčių. Ne tu spaudei gaiduką, tik stebėjai, bet ar esi atleistas nuo kaltės? Ar grožiesi gamtovaizdžiu, kol kraujo klane paskutinius atodūsius skaičiuoja beginkliai vaikai, moterys, seneliai?
Reporteris Fauleris, atsidūręs politinių įvykių sūkuryje, patiria asmeninę ir kolektyvinę krizę. Susipažinusiam su „specialiąją misiją" Vietname vykdančiu amerikiečiu Pailu, veikėjui nebepavyksta laikytis nuošaliai – jis patiria, kad kiekvienas anksčiau ar vėliau yra priverstas pasirinkti, kieno pusėn stoti. Tik ką pasirinks Fauleris: padėti nekaltiesiems ar pasinaudoti situacija, kad pats gautų naudos?
Romane „Tykusis amerikietis“ autorius meistriškai atskleidžia gyvenimo kontrastus, supindamas individo dramą ir visuotinę tragediją – karą. Vietnamo liaudies pasipriešinimo fone nagrinėjami moraliniai ir politiniai klausimai bei asmeninių pasirinkimų našta.