Šiame romane rašytojas aprašo vienuolio Vaišvilko - vyriausiojo Mindaugo sūnaus - iš Lauraševo vienuolyno sugrįžimą į Lietuvą nubausti tėvo ir brolių žudikus. Atkeršijęs ima grubti dėl intrigų ir valdymo kalaviju. Aštrėja konfliktas tarp kryžiaus ir vienuolio moralės kriterijaus ir neišvengiamumo bausti bei mirti. Pavargsta dėl nemoralinių bei fanatiškų pagonybės, katalikybės ir stačiatikių grumtynių, idant galop viešpatautų Lietuvoje. Nusivilia, kad vienuolio ir valdovo neįmanoma suderinti to pat asmens sąžinėje bei dvasios ramybėje. Galop įsitikina, kad svarbiausia - būti žmogumi. Tad, išsivadavęs iš valdovystės, parvyksta atgal į vienuolyną.