Vakarai vienasėdyje prie Dikankos. Mirgorodas

1831–1832 m. pasirodė žymaus rašytojo N.Gogolio dviejų dalių rinkinys Vakarai vienasėdyje prie Dikankos. Rinkinį sudarė ukrainiečių etnografijos ir vokiečių romantizmo dvasia parašytos apysakos, papasakotos per vakarojimus pas Dikankos kaimelio bitininką, kuris pristatomas kaip publikatorius. Vakaruose atsiskleidė rašytojo talentas pasakoti tiek komiškas, karnavalinės linksmybės kupinas istorijas (pvz., „Soročincų jomarkas“, „Kalėdų naktis“), tiek ir kraupias, paslaptingas legendas („Baisus kerštas“). Ukrainiečių ir rusų paribyje susiformavusi Gogolio kalba gerokai praplėtė rusų literatūrinės kalbos ribas, sužavėjo amžininkus skambesiu ir išraiškingumu, įspūdinga prozos ritmika, anksčiau būdingais tiktai poezijai. Vakarai atvedė Gogolį į didžiąją literatūrą, jis buvo priimtas į literatų, kurie būriavosi aplink Aleksandrą Puškiną, ratą. 1835 m. pasirodė dar dvi rašytojo knygos – Mirgorodas bei Arabeskos. Pirmąją sudaro 4 apysakos, formaliai susietos konkrečios geografinės vietos – Mirgorodo (išvertus – Pasaulis-miestas), tarsi centro, iš kurio driekiasi pasakojamų istorijų vyksmo erdvė.