Apysakos herojus sočiai pavalgo, nusipirkęs pyrago ir alaus kvartą, o už pusę auksinio gauna jam reikalingą tikslią informaciją. Šitaip kalbama tais atvejais, kai autoriui rūpi pagauti vieną kitą buities momentėlį, sužadinti veiksmo tikroviškumo iliuziją. "Kaip viskas pasaulėj persimaino, taip persikeis ilgainiui ir žmonių papročiai. Ką aš numanydamas, ėmiau ir surašiau ne vien papročius, bet ir juokavimus žmonių mūsų gadynės. O tai dėl to, idant atenčios giminės žinotų, kas tiko žemaičiams su lietuviais gale mūsų devynioliktojo amžiaus. Žinodamas lietuviams užvis tinkant daiktus Dievo, tyčiomis įkaišiau še ne čia naujas šventas giesmes. Jei ta knygelė patiks mokantiems skaityti, tegul skaito, o jei nepatiks, lai sviedžia į pakurtą pečių. O nors taip katras padarys, tačiaus užliks kame nor bent viena, kurią atenčios giminės juokdamos skaitys."