Lietuvių etiologinėse sakmėse atsiskleidžia liaudies filosofinės pažiūros, jų stichinis materializmas. Aiškindami, kaip atsirado saulė, Mėnuo, Žemė, iš kur kilusios įvairios žmonių, gyvulių, paukščių ypatybės, sakmių kūrėjai parodo didelį įžvalgumą, fantaziją, humoro jausmą.
Čia sakmės: Kodėl akmenys neauga?, Lietus per šienapjūtę, Kodėl žmonės nežino mirties laiko, Šuns ir katės nesantaika, Kodėl šuo loja, Vilko nasrai, Ežys ir saulė, Kurmio kojos, Kodėl povas nevalgomas, Melagės moteriškės, , Kodėl kurapkos raibos, Skruzdės ir varno ginčas, Volungės ir putpelės mainai, Skundikas voras, Šikšnosparnis, ir daug kitų.