Prieš sutikdamas žmogų, apsiauk jo batus ir nueik jo kelią...paragauk jo ašarų...pajusk jo skausmą...užkliūk už kiekvieno akmens, už kurio jis buvo užkliuvęs... Ir tik tada kalbėk, kad tu žinai kaip reikia gyventi. Kokie teisingi ir prasmingi kažkieno pasakyti žodžiai.
Tačiau aš žinau, kad neatsiras nė vieno skaitytojo, kuris nuėjęs, kad ir labai sunkų, šio romano pagrindinės herojės Eivilės gyvenimo kelią pasakytų: "Aš suprantu ją...pateisinu...nesmerkiu."