Sankirta: eilėraščiai

Naujuose eilėraščiuose daugiau asmeniškumo, potyrių ir išgyvenimų tikrumo, ryškus namų (gimtinės) motyvas. Žiūrint naujosios lietuvių poezijos kontekste, iš karto matomas poeto pasikliovimas pasirinktu keliu. Griežtos formos, klasikinis skaidrumas, išgyvenimo ir susimąstymo rimtis. Ir kartu – didelė refleksijų įtampa, kibirkščiuojanti, traukianti. Kintanti Lietuva, neramus pasaulis, imperinio laiko prisiminimai į eilėraščius ateina konkrečiomis detalėmis, taupiais įvykių škicais. Toji permainų realybė įsiterpia į ilgamečių procesų tėkmę, matoma biblinių ir mitinių veiksmų gretybėse. Ypatingumo T. Venclovos poezijai suteikia kelionės motyvas, susimąstymas apie konkrečius sutiktus žmones, kultūros refleksijų gijos (tarkim A. Achmatovos linija), konkretybių poetinio bendrinimo talentas. Šimtmečių ribos apmąstymai yra knygos požeminė tėkmė.