Vilko dantų karoliai. Antroji knyga

1981 m. išleisto romano antroji knyga - tolesnis menininko portreto tapymas ir to, kas jau nutapyta, nagrinėjimas. Kūrinyje rašytojo sąmonė (ir pasąmonė) tarsi šikšnosparnis nakties drugius gaudo. Atminties signalus, atklystančius iš penkiasdešimties metų gelmės (ir tai, kas įvyko prieš pusamžį, ir tai, kas blykstelėjo vakar - ta pati neperskrendama bedugnė). Nereikėtų stebėtis, kad menininko pojūčiai nukrypsta kiek į šalį, į šalikelę - jam dažnai rūpi ne pats kelias, o šalia vieškelio skurstantis laukinių rožių krūmas ar šalikelės griovyje lediniu girtuoklio miegu miegantis laikas.