Išsiskyrėme pavasarį

Džoana Skjudamor, rami, santūri, tobulai išauklėta ponia, žinanti, kaip elgtis visais gyvenimo atvejais, ir labai patenkinta savimi, važiuoja į Bagdadą paviešėti pas dukrą. Puikiai tvarkanti savo gyvenimą, ji manosi sėkmingai „sutvarkiusi“ ir dukros santuoką, – o po gerai atlikto darbo belieka grįžti namo. Tačiau belaukiant traukinio dykumoje, jai norom nenorom tenka kelias dienas praleisti apmąstant savo gyvenimą. Iš nuotrupų ir nuojautų pamažėle ima dėliotis kitas Džoanos Skjudamor veidas: šalta, siekianti visus valdyti moteris, nieko nežinanti apie vaikų išgyvenimus, nelaimingas dukterų meiles. Moteris, nuo kurios į tolimas šalis pabėga vaikai, o vyras slapčia myli kitą moterį...