Dvi apysakos „Pėdsakai baigiasi rojuje“ ir „Vilkolakis“. Pirmoje apysakoje vaizduojama totalitarinės sistemos sukaustyta šalis. Čia klesti prievarta, baimė, pataikavimas - menas verčiamas tarnauti valdantiesiems, vykdyti jų užsakymus. Prisitaikėliai gausiai atlyginami, o nepaklusnieji nedelsiant sunaikinami. Yra joje karo ir pokario vaizdų. Antrojoje apysakoje švelniai parodijuojamas detektyvo žanras. Paprastas plėšikavimas čia prilygsta meno aktui. Apysakų stilius skaidrus, detalės tikslios, charakteriai ryškūs, sumaniai pinamos intrigos. Nevengiama subtiliai pašmaikštauti. Ypač tai būdinga antrajai apysakai.