Tai lyriška jauno herojaus išpažintis. Niko Kaifežo jaunystė prasidėjo karo metais. Karo audros, atnešusios slovėnams tiek nelaimių, užtiko Niką ir jo draugus gimnazijos suole. Jaunuoliai įsijungė į antifašistinį judėjimą. Rašytojas atskleidžia Niko pergyvenimus, jo mintis ir lūkesčius. Lemiamomis akimirkomis jis kalbasi su žuvusiais draugais kaip su savo sąžine, prisimena juos, ir tai padeda jam gyventi.