Autoriaus žodis: Kai jau buvau pasiryžęs nieko neberašyti apie savo kelionę, teko kapituliuoti. Prieš save? Ne. Ir dabar esu įsitikinęs, kad nesugebėsiu perteikti viso to, ką mačiau, girdėjau, užuodžiau, jutau savo pusiausvyros (arba, kalbant įmantriau-vestibiuliariniais) organais. Tačiau mano draugai ir artimieji ragina mane rašyti. Tai išorės spaudimas. O afrikietiškos juodmedžio kaukės, gulinčios ant rašomojo stalo, didžiulės vandenyno kriauklės, pagaliau nei augantys, nei vystantys ananasų daigai ant palangės? Ar tai išorė, ar mano vidus? Ir išmarginti sausi, schematiški mano dienoraščio puslapiai... Ką gi, rašo visi (kas keliavo), bandau ir aš.