Kas liks tada, kai nebeliks nieko

Žydrė Arlauskaitė – psichologė-psichoterapeutė, programos „Antrasis žingsnis“ vadovė, kitų paramos vaikams projektų iniciatorė ir dalyvė. Yra išleidusi dvi savo profesinės srities knygas („Tikra knygelė apie skriaudą“, 1998; „Galiu padėti savo vaikui“, 2007).

Aistringa keliautoja, išmaišiusi pusę pasaulio, aprašo nuotykius, patirtus keliaujant po įvairiausias šalis – nuo gimtosios Lietuvos iki Kinijos, Islandijos, Grenlandijos, Naujosios Zelandijos, Japonijos. Kaip jaučiasi žmogus, naktį paklydęs milijoniniame Kinijos mieste, ar plaukdamas menka valtele per tirštą rūką tarp milžiniškų ledo lyčių su angliškai beveik nekalbančiu grenlandu? Kaip elgtis, atsidūrus ant uolos, kurią iš visų pusių sparčiai semia potvynio vanduo? Tai šmaikšti knyga apie žmogaus galimybių ribas, apie jo gebėjimą ne tik įsipainioti į keblias situacijas, bet ir iš jų išsipainioti.

Priešais negudriai atrodantį namelį sėdėjo Paskualė su „šeimyninėmis“ trumpikėmis, jau gerokai nublukusiomis ir skylėtomis. Visas laimingas taisė tinklą. Jis juokėsi be perstojo: kad mes atėjome, kad jis taiso tinklą, kad gera diena. Paskui juokėsi, kad policininkas paprašė kokoso, kad aš ištroškusi ir noriu kokoso sulčių. Taip pat juokėsi, nes galėjo mums pagelbėti ir numalšinti troškulį. Jis juokėsi, kad aš iš Lietuvos, kad esu baltoji ir esu psichologė. Kai policininkas papasakojo jam klaikią mano atvykimo istoriją, juokėsi net susiriesdamas. Ir be perstojo taisė tinklą. Burnoje teturėjo vienintelį dantį, bet tai jam nė kiek netrukdė. Paskualei gyvenimas buvo fantastiškas – su dantimis ar be jų.