Knygos autorius, nenuilstantis keliautojas ir menininkas, vis grįžta į keistai patrauklų, mums gana tolimą ir svetimą pasaulį, kuriame atsigauna jo akys ir kalnų bei pusdykumių pasiilgstanti širdis. Šį sykį jis klajoja po Azerbaidžaną, stebi jo gyventojus, jų buitį, švelniai ir geranoriškai atskleidžia jų rytietišką charakterį, tapo kalnų šalies peizažus.
Šį kartą Marius pristato Azerbaidžaną – šalį, apie kurią, rodos, visi yra girdėję, tačiau mažai kas žino jos realybę. Autorius atveria situacijas, žmonių nuotaikas ir jausmą, kuris apima patekus į paslaptingą kanjoną, bei potyrius, užplūstančius pamačius besiveržiančią iš žemės ugnį.