Ši knyga yra pirmasis mėginimas pažinti istorikų užmirštus ir archeologų atrastus, nuo pat vaikystės tokius svarbius lavinimosi ir lavinimo draugus – žaislus ir žaidimus. Priešistorės laikų pramogų tyrimai, iš pirmo žvilgsnio atrodantys nesudėtingi ir žaismingi, iš tiesų yra svarbūs ir reikšmingi. Tiriant XIII–XVII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žaidimus ieškoma atsakymų į esminius klausimus, susijusius su jų chronologija, geografiniu ir socialiniu paplitimu, kilme, raida bei ryšiais su artima ir tolimesne geografine aplinka.
Knygoje keliami klausimai dėl socialinių kultūrinių pramogų aspektų, galimų kultūrinių, ekonominių ir politinių priežasčių žaislų ar žaidimų populiarumui, legalumui ir jų vietai tuometinėje visuomenėje. Ši knyga turėtų būti įdomi ir naudinga ne tik specialistams, bet ir plačiajai visuomenei, besidominčiai Lietuvos žaislų ir kasdienybės istorija.