Jurgis Savickis Raštai (I ir II tomai)

Lietuvą okupavus sovietams, Savickis pasiliko Pietų Prancūzijoje, kur 1935 buvo įsigijęs žemės, statėsi vilą („Ariogalą“). II pasaulinio karo ir pokario metais vertėsi iš sklypo – augino ir pardavinėjo daržoves, spaudė alyvmedžių aliejų. Autorius – vienos temos ir įvairuojančių kompozicijų nuo pabrėžtino glaustumo iki mini apysakų bei romanų prozininkas, domėjęsis ekspresionizmu, futuristiniais bandymais dailėje, rašęs apie kiną, mėgęs Knutą Hamsuną, E.A. Poe, Oscarą Wilde’ą. Romane "Šventoji Lietuva" (1952) parodijavo socialistus anarchistus, teigdamas darbų ir luomų santarvę. Nedidelei apysakai "Mano geriausias draugas" (1952) būdinga išgrynintas lyrizmas. I tome spausdinamos novelės iš rinkinio "Šventadienio sonetai", "Ties aukštu postu", "Raudoni batukai" ir didelis pluoštas apsakymų, neįėjusių į rinkinius. J. Savickio novelėms būdingas filosofiškumas, rafinuota ironija, metaforiškumas. II tome spausdinama apysaka "Mano geriausias draugas" ir romanas "Šventoji Lietuva".