Tai pasakojimas apie Lietuvos žemdirbį, paverstą maisto gamintoju ir pavadintą darbo jėga, apie biurokratinį centralizmą ir įvairias jo atmainas, trukdančias įvairiausiais vajais ir instrukcijomis kaimo žmogaus iniciatyvai, šeimininkiškumui ir normaliam darbui. Tai karti ir atvira tiesa apie Lietuvos kolektyvizacijos laikotarpį, kaimiečių vežimą į Sibirą, beprasmiškas pokario aukas, sunkius, alkanus sodybų tuštėjimo metus. A. Meilaus gyvenimo tikslas - bekompromisinė kova už eilinį kaimo žmogų. Knyga - persitvarkymo laikotarpio, naujo mąstymo rezultatas, stengimasis atsakyti žmogui į svarbiausią mūsų visuomenės klausimą: kas yra, kad mūsų ekonomika, ekologija, dvasinis gyvenimas atsidūrė prie katastrofos sleksčio.