Juozas Eretas buvo humanitaras germanistas, Kazys Pakštas – geografas, tačiau juodu siejo bendros humanistinės nuostatos. Abu troško mažoje provincialioje Lietuvoje sukurti modernią europietišką visuomenę, pasibaigus II pasauliniam karui matyti ją laisvą, tarnauti laisvės ir teisingumo idealams.
Kalbėdamas apie spalvingą K. Pakšto asmenybę, J. Eretas nuolat pabrėžia kolumbišką jos tipą, nuolatinį veržimąsi į naujas erdves, bylojantį apie tai, kad knygos herojus buvo tikras pasaulio pilietis.