„Esu dailininkė – vizualinių menų atstovė. Taip susiklostė, kad dalis mano kūrybos įgavo žodžių formą. Labiausiai mane žavi ir skatina rašyti paprasti gyvenimo stebuklai, kuriuos dažnai vadiname atsitiktinumais.
Vienas tokių stebuklų man yra ši knyga. Turbūt tai buvo slaptas tikslas dar tada, kai paauglystėje su bendraklase rašėm knygą apie indėnus. Ir tada, kai tėvas, vedžiodamas mane po Alytų, stovėdamas ant Nemuno skardžio sakė: „Karolina, būk rašytoja. Gera rašytoja, tokių labai reikia“.
„Klajonių paveikslus“ sudaro dvi dalys: kelionės į Indiją užrašai, kuriuose pasakojama apie susidūrimą su radikaliai kitokia kultūra, ir vakarietiška emocija pagrįstas pasakojimas apie realų menininkės gyvenimą mitais ir svajonėmis apipintame Paryžiuje.
Nieko neteigiu, nieko nesiekiu įrodyti ar įtikinti. Tiesiog dalijuosi“.