Lietuva prieš LTSR, 1-2 dalys

1-oje dalyje (1940-1945) tyrinėjama išeivijos ir Lietuvos diplomatinės tarnybos (LTD) informacinė kova su LTSR propaganda pradiniu Lietuvos okupacijos etapu 1940 - 1945 metais.
Remiantis Lietuvoje ir išeivijoje surinkta archyvine medžiaga, analizuojama informacijos sklaidos įtaka išeivių bendruomenėje palaikant Lietuvos siekį atgauti nepriklausomybę, kartu su LDT pabrėžiant neteisėtą jos aneksiją ir atkakliai primenant pasaulio vadovams bei visuomenei apie Lietuvą kaip juridiškai tebeegzistuojančią valstybę. Taip pat atskleidžiama, kokiais veiksmais, pasitelkdama propagandą, TSRS siekė tarptautinio Lietuvos aneksijos pripažinimo.
2-oji dalis (1945-1952). 1940 m. po sovietinės Lietuvos okupacijos prasidėjusi sovietinių institucijų ir išeivijos bei Lietuvos diplomatinės tarnybos informacinė priešprieša tęsėsi ir antrajam pasauliniam karui pasibaigus. Vilniaus universiteto profesorius Remigijus Misiūnas, remdamasis gausiais Lietuvos ir išeivijos archyviniais šaltiniais, tęsia 2007 m. išleistoje monografijoje "Lietuva prieš LTSR" pradėtą šios priešpriešos tyrimą, analizuodamas vieną intensyviausią jos laikmečių – 1945 - 1952 metus.
Šalia jau pirmoje dalyje paliestų ir įprastais tapusių susidūrimų – išeivijos ir diplomatų siekio garsinti Lietuvos bylą tarptautinėje arenoje, o TSRS ir LTSR – toliau kurti LTSR kaip vienos iš TSRS respublikų įvaizdį, kovos už, ar prieš, nepriklausomos Lietuvos palaikymą išeivių bendruomenėje, dėmesys skiriamas ir specifinėms to laikmečio aktualijoms – kovai už objektyvios informacijos iš Lietuvos gavimą vakaruose ir milžiniškoms TSRS pastangoms susigrąžinti Vakaruose atsidūrusius lietuvius (DP), pasitelkiant visas įmanomas informacinio spaudimo priemones.