Romane „Namai ir pasaulis“ Tagorė norėjo parodyti santykį tarp „namų“ ir „pasaulio“, tai yra tarp asmeninio ir visuomeninio, parodyti žmogaus asmenybės vertingumą ir, galiausiai, žmogaus elgesį Didelių socialinių konfliktų epochoje. Tuo tikslu Tagorė atsigręžia į netolimą savo šalies praeitį.
„Namai ir pasaulis“ atspindi 1905–1908 metų įvykius – neramią Indijos istorijos epochą, kai šalyje tvyrojo dvasinio pabudimo atmosfera. Laiko įvykiai užpildo herojų mintis, logiškai motyvuoja jų veiksmus. Santykį tarp „namų ir pasaulio“ rašytojas parodo atskleisdamas veikėjų charakterius, jų idėjinėse ir moralinėse kolizijose bei autoriaus „svadeši“ vertinime. 1905–1908 m. nacionalinio išsivadavimo judėjimas, kuris į istoriją įėjo pavadinimu Swadeshi, buvo masinės antiimperialistinės Indijos tautų kovos su britų kolonijine valdžia pradžia.