Tai kūrinys apie užribio žmogų, vardu Jodzo Oba, papasakotas iš neutralaus stebėtojo perspektyvos. Atsitiktinai randamos trys pagrindinio knygos personažo įvairių gyvenimo tarpsnių fotografijos. Jos sukrečia tuo, kas regima įamžinto žmogaus veide.
Kartu aptinkamos ir Jodzo užrašų knygos, kuriose jis pasakoja tragišką savo gyvenimo istoriją. Nuo pat vaikystės Jodzo nepajėgė perprasti visuomenės elgesio normų. Vėliau, jau bręsdamas ir siekdamas žmonių palankumo, jis nejučia prisiima juokdario vaidmenį. Šis vaidmuo padeda užmegzti šiokius tokius santykius, tačiau pamažu nuveda į savidestrukciją. Jodzo netenka žmogaus statuso, bet netikėtai įgyja naują – šventojo – reputaciją.
Osamu Dazai laikomas vienu svarbiausių ir labiausiai intriguojančių XX a. japonų rašytojų. Kritikų jis ypač vertinamas dėl autobiografiniais elementais prisodrintų kūrinių, kurie Japonijoje priskiriami savotiškam „romano apie save" žanrui.