Maironio lietuvių literatūros muziejus 2006 m. birželio 28 d. šventė muziejaus įkūrimo septyniasdešimtmetį. Muziejus įkurtas kaip Maironio memorialinis butas 1936 m. birželio 28 d., per ketvirtąsias poeto mirties metines. Per septynis gyvavimo dešimtmečius muziejus išaugo į respublikinį literatūros muziejų. Per tą laiką ši kultūros institucija ne tik nuėjo vingiuotą kelią, bet ir buvo atsidūrusi kryžkelėse.
Ruošdamiesi muziejaus septyniasdešimtmečio jubiliejui, muziejininkai parengė projektą, norėdami išleisti leidinį, kuriame būtų parašyta muziejaus istorija, atskleista veikla, parodomi saugomų eksponatų rūšių pavyzdžiai. Apžvelgiama Maironio (Siručio) rūmų, statytų 1742 m., istorija. Tai retas Lietuvoje baroko epochos turtingo miestiečio namas, kuriam suteiktas aukščiausios kategorijos kultūros paminklo statusas. Aprašomas Maironio gyvenimas rūmuose nuo 1909 m. iki mirties – 1932 metų. Maždaug nuo 1922 m. iki 1932 m. Maironio namuose vyko aktyvus kultūrinis gyvenimas. J. Tumas-Vaižgantas apie šį laikotarpį rašė: „...diduomenė buvo priimama erdviuose jo paties (Maironio – A.R.) salioniuose. Būdavo linksma ir džiugu, kad ir mes savo tarpe jau turime garsų ir galingą vyrą, gyvenantį nuosavame istoriniame palociuje, ištesantį vaišintį po kelias dešimtis svečių.“ Šie knygos skyriai yra iliustruoti archyvinėmis nuotraukomis.
Kaip minėta, 1936 m. prasideda muziejaus istorija. Šiame skyriuje cituojami Maironio kalbų, pasakytų šventinant M. K. Čiurlionio paveikslų galeriją (1925) ir Karo muziejų (1921), fragmentai. Mat norėta atskleisti poeto mintis ir požiūrį į muziejus bei jų reikšmę. Kituose skyriuose, tyrinėjant muziejaus dokumentus, rašoma pokario metų, Kauno literatūros muziejaus, Respublikinio literatūros muziejaus istorija, (muziejaus pavadinimas daug kartų keitėsi), apžvelgiami Atgimimo ir Nepriklausomybės metai – iki 2006-ųjų. Leidinyje stengtasi laikytis istorinės tiesos, nieko nenuslepiant, nepagražinant. Pirmą kartą skelbiama daug įdomių karo bei pokario metų dokumentų ir fotografijų. Leidinį sudarė ir muziejaus istoriją parašė Aldona Ruseckaitė. Ji taip pat parašė trumpą muziejaus rinkinių apžvalgą. Namų šeimininko poeto Jono Mačiulio-Maironio rinkinį apžvelgė Regina Mažukėlienė.