Senoji Vilniaus rotušė

Šis vadovas supažindins ne tik su dabartiniais LTSR Dailės muziejaus rūmais, bet ir su tomis įstaigomis, kurios šioje vietoje veikė praeitais amžiais. Pradedant XV šimtmečiu, beveik iki XIX amžiaus vidurio, čia buvo Vilniaus miesto valdžia (magistratas); nuo 1845 m. iki 1924 m., su kai kuriomis pertraukomis - nuolatinis miesto teatras, o nuo 1940 m. - muziejus. Taigi rotušė yra buvusi vienas žymiausių miesto pastatų. Keičiant Vilniaus rotušei paskirtį, pergyvenant karus, gaistus ir kitas nesėkmes, keitėsi ir jos išvaizda. Po XV amžiaus gotikos, o vėliau - renesanso ir baroko formų, XVIII a. antroje pusėje įgijo klasicistines, kuriomis ji ir šiandien išsiskiria iš kitų senamiesčio pastatų. Statant ir rekonstruojant rotušę, dirbo žymūs architektai, jos išorę ir vidų puošė garsūs menininkai - dekoratoriai. Rotušė buvo laikoma miesto puošmena, ją buvo įprasta vadinti miesto širdimi, todėl rotušės praeitis sudaro didžiąją viso Vilniaus miesto istorijos dalį. Rotušės bokšto varpai pranešdavo miesto gyventojams svarbias žinias, o laikrodis - laiką. Šventadieniais iš rotušės balkono arba bokšto sklido muzikos garsai, kurios pasiklausyti rinkosi vilniečiai. Įsikūrus rotušės teatrui, jame pirmuosius sceninio darbo žingsnius pradėjo daug žymių artistų. Pravartu tad pažvelgti į buvusios rotušės pastato praeitį ir jo reikšmę Vilniaus gyvenime.