Nors knygoje aprašomi neįprasti įvykiai, bet joje kuo geriausiai ir išsamiausiai parodytas tigrų gyvenimas. Iš prigimties nei tigrai, nei leopardai-nėra žmogėdros, jais gali tapti tik esant tam tikroms aplinkybėms, kurias savo knygoje mini autorius. Savaime suprantama, kad tigras, sužeistas neprityrusio ar lengvabūdžio šaulio, gali tapti pavojingu ne tik jam pačiam, bet ir apylinkės gyventojams, ypač jeigu jie negali apsiginti. O tokio bejėgiškumo būta ir Britų Indijoje; tą patvirtina ir Džimo Korbeto knyga, ir 1902-1927 metų statistikos daviniai apie Indijos gyventojų mirtingumą nuo plėšriųjų žvėrių užpuolimo ir nuodingųjų gyvačių įkandimo. O kaimo gyventojai liko bejėgiai, paskelbus aktą dėl teisės vartoti ginklą. Pagal šį nutarimą indai, be atitinkamų leidimų, išduodamų su didžiausia atranka ir apribojimais, negalėjo laikyti ne tik graižtvinio, bet netgi lygiavamzdžio šautuvo. Čia ir yra esminė priežastis, kad Indijoje luoši, "nenormalūs" tigrai bei leopardai ėmė virsti žmogėdromis. Tuo tarpu toks žvėrių pasikeitimas visiškai dezorganizuodavo kaimo gyvenimą. "Tigras žmogėdra-tai toks tigras, kuris verčiamas nuo jo nepriklausančių aplinkybių, turi griebtis neįprasto maisto. Devyniais atvejais iš dešimties jis taip daro dėl žaizdų ir tik vienu atveju-iš senatvės". Autorius