Monografijoje tyrinėjama šešių reikšmingiausių VXII–XVIII amžiaus Mažosios Lietuvos rankraštinių ir spausdintų dvikalbių lietuvių–vokiečių ir vokiečių–lietuvių kalbų žodynų terminologinės medicinos leksikos semantika ir raiška. Knygoje pateikta išsami tos leksikos reiškmių, sandaros ir kilmės analizė, atskleisti svarbiausi jos ypatumai.