Tai – pasakojimai iš rojumi vadinamų salų ir kruvinų karo žemių. Įvykiai padangėse ir urvuose, tviskančiuose rūmuose ir purvinose žeminėse. Susitikimai su keistuoliais ir genijais, skurdžiais ir milijonieriais. Akistatos su pasauliu ir pačiu savimi.
Trumpos istorijos, tarytum minčių žemuogės, suvertos ant gyvenimo smilgos. Prisirpusios uogos, kurias vieną po kitos traukiau iš kibių žolės pirštukų. Lyg tos pačios rūšies, bet nepanašios viena į kitą, nesvarbu, kad sunokusios toje pačioje pievoje. Šitos istorijos nutiko įvairiais laikais, kai kurios netgi labai seniai, nors rašant atrodo, lyg viskas būtų buvę aną mėnesį, – turiu tokią savybę įsiminti žmones, detales ir pojūčius, lydėjusius tuos įvykius. Knygoje jos rikiuojasi ne chronologijos, o abėcėlės principu. Nuo Afganistano iki Zimbabvės.
Todėl skaityti galima kaip poezijos rinkinį. Arba dienoraštį, kurį kažkas lengvai išardė, o paskui suklijavo štai tokia mokykline tvarka".