Kai Aleksandras Puškinas pirmą kartą perskaitė Gogolio pasakojimus, labai nustebo ir susižavėjo. „Štai kur tikroji satyra, – rašė jis, – sąžininga, nevaržoma, nesmulkmeniška ir neprimityvi. Dvelkia tikra poezija... Aš vis dar neatsigaunu." Šveikiška J. Hašeko ironija ir E. A. Poe plunksnos verti siaubo ir fantazijos blyksniai – nepakartojami Nikolajaus Gogolio personažai stebina ir džiugina skaitytojus.
Realybės ir fantastikos, siaubo ir komedijos derinys, kuriuo persmelkti spalvingi ir nepakartojami pasakojimai, tokie kaip „Kalėdų naktis" ar „Baubas", taip pat Peterburgo istorijos, paskatino amžininkus pavadinti Gogolį „mažarusių