Knygoje aptariamos šiuolaikinių poezijos, dailės ir architektūros menų tarpusavio sąsajų galimybės. Komparatyvinė metodika pasitelkta aprašyti šiuo atžvilgiu iškalbingiausią žymių XX amžiaus lietuvių poetų Juditos Vaičiūnaitės ir Leonardo Gutausko lyriką. Poezijos, architektūros ir dailės sąveikos atskleidžia plačius kultūrinius autorių kūrybos kontekstus, estetinį kūrėjų imlumą ir jautrumą, sąlygojusius skirtingų meno šakų suartėjimą ir sklaidą jų kūryboje.