Klausimas „kas yra literatūra” nuolat vienaip ar kitaip iškildavo Vakarų istorijoje. Nors pati „literatūros” idėja nėra labai sena, su ja susijusios problemos tokios pat senos kaip ir kalbos problemos. O tai reiškia, kad prieštaringi atsakymai į šį klausimą neišvengiamai nuolat kinta ir kis, nes jie susiję su tam tikromis kalbos, kūrybos, pagaliau, žmogaus sampratomis.
Šis poetikos arba literatūros teorijos įvadas siekia dviejų pagrindinių tikslų. Visų pirma, pateikti ir nušviesti didžiąsias literatūros sampratas, aptinkamas Aristotelio „Poetikoje” ir „Retorikoje”, naujųjų laikų poetinio bei retorinio meno traktatuose, šiuolaikinėje kalbotyroje (F. de Saussure’o, R. Jakobsono veikaluose), rusų teoretikų (rusų formalistų, M. Bachtino) darbuose, semiologijoje ( A.J. Greimo, R. Barthes’o, J. Kristevos darbuose). Be to, norima studentams pasiūlyti sąvokinių įrankių, leidžiančių kritiškai vertinti literatūrologines problemas.