Visos trys dalys vienoje knygoje:
Pragaras
Skaistykla
Rojus
Dieviškoji komedija (it. La divina commedia) – viduramžių italų poeto Dantės Aligjerio (Dante Alighieri) sukurta poema. Dantė poemą pradėjo rašyti 1308 metais, o baigė – 1321 metais, prieš pat autoriaus mirtį. Poema laikoma italų literatūros šedevru ir paprastai priskiriama prie svarbiausių pasaulio literatūros kūrinių.[1] Poema buvo parašyta Toskanos dialektu ir padarė lemiamą įtaką tam, kad šis dialektas vėliau tapo literatūrine italų kalba ir Italijos lingua franca.
Dieviškojoje komedijoje pasakojama apie Dantės kelionę per pragarą, skaistyklą ir rojų. Kūrinyje atsispindi XIV amžiaus pasaulėžiūra, teologija ir filosofija.