Irkos tragedija. Sename dvare

Šatrijos Ragana – lietuvių rašytoja, klasikė, kurios kūriniai įtraukti į mokyklinę programą ir rekomenduojami visiems geros literatūros gerbėjams. Autorė praplėtė žmogaus vaizdavimo ribas ir viena pirmųjų palietė temas, apie kurias dar nebuvo rašoma. Knygoje „Irkos tragedija. Sename dvare“ rasite du kūrinius: apsakymą ir apysaką.

Apsakymas „Irkos tragedija“ skirtas jaunimui. Pagrindinė veikėja – septynerių metų trapi ir jautri mergaitė, pasakojanti apie savo šeimą. Vaiko akimis perteikiama dramatiška reakcija į tėvų skyrybas. Mergaitei tai yra tragedija, nes ji jaučiasi išduota ir nemylima. Šatrijos Ragana buvo viena pirmųjų Europoje, pradėjusių nagrinėti tokią skaudžią temą vaikiškoje literatūroje.

Rašytojos kūryboje sutelkiamas dėmesys į dvasinį pasaulį, žmonių tarpusavio ryšius, taip pat kasdieninę buitį, kuri tik sustiprina siužeto realumą.

Apysaka „Sename dvare“ – daugiasluoksnis pasakojimas, kuriame gausu autobiografinių detalių. Šatrijos Ragana rašo apie Lietuvos dvarininkų gyvenimą. Autorė talentingai tapo ryškius veikėjus, nukelia skaitytojus tarp dvaro sienų ir kviečia įsijausti į buitį, kartu pramogauti bei pabūti dvariškių šeimos dalimi.

Apysakos „Sename dvare“ tekstas nestokoja lyriškumo bei šilumos. Patiks visiems vertinantiems kokybišką prozą bei besidomintiems dvidešimto amžiaus pradžios visuomenės problemomis, tokiomis, kaip lietuvių kalbos menkinimas, sulenkėjimas, taip pat įvairių socialinių sluoksnių žmonių vieta visuomenėje, tautinės tapatybės paieškos, idealų konfliktai.

Šatrijos Ragana ir pati buvo kilusi iš bajorų šeimos, labai panašios į tą, kurią vaizduoja kūrinyje. Jos aprašomas dvaras – tai vieta, kurioje telpa vertybės, tradicijos ir kultūra. Jautrus žmogaus dvasinio pasaulio vaizdavimas gerokai išsiskyrė iš kitų tuo metu rašiusių autorių kūrinių. Prisiminkime, kad apysaka „Sename dvare“ pirmą kartą publikuota 1922-ais metais.

Šatrijos Ragana (1877-1930) – lietuvių rašytoja ir pedagogė. Tikrasis jos vardas yra Marija Pečkauskaitė. Autorė augo Labūnavos dvare, jos tėvai buvo inteligentiški, išsilavinę dvarininkai. Daug dėmesio jie skyrė ir savo vaikų lavinimui. Užsidegusi brolio mokytojo aistra tautiniam atgimimui, Marija ėmė mokytis lietuvių kalbos. Vėliau pradėjo spausdinti apsakymus įvairiuose laikraščiuose. Savo tekstuose ji aukštino dvasines vertybes ir smerkė moralinį nuosmukį.

Mirus tėvui šeima neteko pajamų šaltinio, tad tiek Marija, tiek jos broliai ir seserys pradėjo dirbti. Autorė ėmėsi mokytojauti, taip pat įsitraukė į knygnešių veiklą. 1905–1907 metus praleido Šveicarijoje, kur gilino etikos ir pedagogikos žinias. Autorės bibliografijoje beveik dvidešimt kūrinių. Du iš jų patalpinti knygoje „Irkos tragedija. Sename dvare“, kurią kviečiame pirkti online.

Visada verta pažinti lietuvių literatūrą, tad jei sudomino trumpas aprašymas, siūlome „Irkos tragedija. Sename dvare“ įsigyti internetu. Čia pirkti verta ne tik dėl išpardavimų ir akcijų, kurių dėka daug knygų kainuoja pigiau, bet ir dėl gausaus asortimento bei patogaus pasirinkimo. Visi leidiniai turi santrauką su aprašymu, kuriame nurodytas puslapių skaičius, įkelta ištraukų, o taip pat galima rasti atsiliepimų ar apžvalgų.