Knygoje apibūdinama lyrikos plėtotė nuo XX a. pradžios iki 1940 m. Atskleidžiama lietuvių lyrikos stilių tipologija ir jos susidarymo procesas, determinuotas epochos visuomeninio ir kultūrinio klimato. Stilių raidos aspektu charakterizuojama daugiau kaip 50 poetų kūryba, išryškinant tiek idėjinius jų skirtumus, tiek meninį individualumą, siekiant nustatyti daugiau ar mažiau pastovią lietuvių lyrikos psichologinę bei meninę struktūrą. Skiriama specialistams bei plačiajai visuomenei.