Lietuvių kalboje, kaip ir kiekvienoje kitoje, nuo seno vartojami tradiciniai vietovardžiai. Jų fonetinė išraiška bei tarimas nesutampa su oficialiąja vietovardžio forma. Tradiciniais laikomi ir istoriškai atsiradę vietovardžiai, ir lietuviškos etninių vietovardžių formos. Tokių lietuviškų vietovardžių yra Gudijoje, Karaliaučiaus krašte, Latvijoje, Lenkijoje. Juos būtina išsaugoti ne vien kaip istorinį atminimą, bet ir kaip dalį kultūros paveldo, į kurį įpinti ir mūsų kultūros veikėjų vardai
Skelbiami sąrašai apsvarstyti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos ir patvirtinti protokoliniais nutarimais. Knygos rengimą ir leidybą rėmė Valstybinė lietuvių kalbos komisija pagal Valstybinės kalbos vartojimo ir ugdymo 1996–2005 metų programą.