Lietuvių literatūros istorija. XIX amžius

XIX amžius Lietuvoje, kaip ir kiekvienas ilgas laikotarpis, yra sudėtingas. Apie jį pareikšta ir tebereiškiama daug įvairių ir viena kitai prieštaraujančių nuomonių. Tačiau jas išryškinti ar su jomis polemizuoti - ne vadovėlinės knygos uždavinys. Šioje knygoje siekta daugiau supažindinti, referuoti, remtis tuo, kas kitų padaryta, o ne analizuoti ir polemizuoti. Kartu norėta išlaikyti kiek galima vieningesnę XIX amžiaus lietuvių dvasinės kultūros, jos kūrimosi proceso ir evoliucijos sampratą, išvengti loginių prieštaravimų. Tačiau nesistengta vienodinti knygos autorių nuomonių, kada jie kiek skirtingai suvokia ir vertina tą patį dalyką. Knygoje norėta aprėpti visą XIX amžių - to amžiaus lietuvių kultūros visumą ir tos visumos kontekste supažindinti su literatūra. Nors literatūros sąvoka įvairiai suprantama, bet kai kalbama apie XIX amžių Lietuvoje, literatūra laikytina viskas, kas parašyta. Tąja literatūra daugiausia ir reiškėsi tautos dvasinė kultūra. Tai, kas vadinama grožine literatūra, buvo neatsiejama nuo literatūros visumos. Dėl to knygoje mažai vietos skirta apžvelgti politiniams įvykiams ir socialiniams procesams, bet jos negailėta kultūriniam gyvenimui, kultūros barams, estetiniam kontekstui nušviesti.