Knygoje skelbiami AlgirdoPatacko pirmieji tekstai, spausdinti dar XXa. 7-ojo dešimtmečio
sovietinio pogrindžio savilaidoje, paskutiniai – dabar. Jų esmę nusako pavadinimas –
Litua, Lietuva tėvynė. Tai baltistikos ir lituanistikos studijos, lituanistiką suvokiant plačiąja
prasme – nuo studijų apie mūsų ẽsą, savimonę, mentą, baltų religiją, jos sąlytį ir sąsajas su
krikščionybe, apie kalbą, istoriją iki grožinės literatūros tekstų. Lietuvių kalbai skiriama
itin daug dėmesio, nes, pasak autoriaus, „kalba mūsų tautai yra neatplėšiama savasties
dalis, ją paradus mūsų tautos jau nebebūtų“.
Nors tokios knygos vadinamos gyvenimo knygomis, autorius, būdamas pogrindžio kultū-
ros, „Pastogės Lietuvos“ žmogumi, nesiekia akademinio pripažinimo, rašo eseistiniu sti-
liumi, leisdamas sau „laisvai kvėpuoti“ – už tai buvo giriamas žymaus baltisto Vladimiro
N. Toporovo.
Didelio skaitytojų susidomėjimo sulaukusios knygos 1-oji laida buvo išleista prieš pat
2013-ųjų šv. Kalėdas, 2-oji, papildyta 2013 m. rudenį parašyta „Vilniaus novele“, atsižvel-
gus į paskutiniuosius pirmiausia pačiam sau reiklaus autoriaus teksto taisymus, skaitytojus
pasiekė 2014 m. vasario pradžioje, 3-ioji, leidykloje nebelikus nei vieno ankstesnių laidų
egzemplioriaus, – tų pačių metų balandį.