Maironio balsai.Kūryba,veikla,atmintis

Maironis - viena centrinių lietuvių rašytinės kultūros figūrų, estetinės vertės etalonas ir tautinio bei pilietinio sąmoningumo architektas, į kurį žvalgomasi kaip į pavyzdį, atsinaujinimo, įkvėpimo šaltinį, dvasinį tautinės bendruomenės vienytoją. Jo kūryba deklamuojama, giedama, perfrazuojama politikų, aktorių ir kitų viešųjų oratorių, įtraukta į mokyklinius elementorius ir chrestomatijas, jo romantizuota Lietuvos istorijos interpretacija buvo itin svarbi integruojant tautinės tapatybės dėmenis.

Kolektyvinė monografija „Maironio balsai: kūryba, veikla, atmintis" –  Maironio kūrybos, veiklos ir atminties problemų spektrą pretenduojantis aprėpti tyrinėjimas. Joje panoraminiu žvilgsniu įvertinami Pavasario balsai kaip ypatingas žanrinis atvejis, tiriamos epinės Maironio poemos, jų siužetinių jungčių poetinė logika, o nagrinėjant poeto draminius kūrinius kyla būtinybė priminti įvairiausius stilistinius dramos modelius. Sureikšminami Maironio tekstai, kuriais jis įsitvirtino kaip kultūrinės atminties steigėjas - iš kelių perspektyvų aptariami jo istoriografijos darbai, išryškinamos Maironio parašytų visuotinės ir lietuvių literatūros istorinių apžvalgų estetinės linkmės.

Atkreipiamas dėmesys į Maironio kaip teologo, viešųjų kultūros renginių (muzikinių ir teatro spektaklių) įkvėpėjo ir tautinio sąjūdžio rūpesčiams atidaus visuomenininko vaidmenis. Naujai pažvelgiama į lemtingą tarpukario laikotarpį, kai Maironis tapo kanonizuotu tautos dainiumi, brandžios, savo kultūrinę tradiciją puoselėjančios valstybės simboliu. Šioje knygoje "Maironio balsai: kūryba, veikla, atmintis" taikoma keliakryptė interpretacijos perspektyva, kai greta įprastinio agrarinio, romantinio, patriotinio pasaulėvaizdžio atsiveria europinės kultūros ženklų, egzistencinių apmąstymų, religinės metafizikos, istorinės raidos refleksijų lygmenys. Siekiama atnaujinti klasikos skaitymą, paskatinti domėjimąsi „poaušrio" epochos literatūra.