Maironio istorinėje dramoje „Kęstučio mirtis“ nemaža operinio teatrališkumo, etnografinių vaizdų, patriotizmo, nevengiama ironiškų kontrastų.
Nors čia pasineriama į XIV-XV a. mūsų Tėvynės istorines realijas, vaizduojami žymių Lietuvos praeities žmonių santykiai, lietuvių pasipriešinimas kryžiuočiams ir lenkų didikų politinėms intrigoms, kartkartėmis pasigirsta filosofinių žmogaus būties ir nenumaldomo laiko atgarsių; raginama žvelgti į amžių išmintį, pakilus virš pilkos kasdienybės.