Novelino

'Novelino' (ital. Il novellino) – anoniminis XIII pabaigos ar XIV amžiaus pradžios apsakymų rinkinys, italų prozos paminklas. Jis pasirodė ne anksčiau kaip 1281 m. – datą nulemia romanas L, pasakojantis apie garsų teisininką Francesco d'Accorso grįžusį iš Anglijos. Yra žinoma, kad d'Akkorso dėstė Anglijoje 1273–1281 m. Labiausiai tikėtinas kolekcijos sudarymo laikotarpis – devyniasdešimtieji XIII amžiaus metai. Rinkinio autorius nežinomas, matyt, Novellino yra kelių originalių šaltinių rinkinys, kuriame pastebima antikos autorių, provanso ir arabų literatūros įtaka. Pasakojimai turi ir istorinio, ir anekdotinio turinio, nemaža dalis valkataujančių siužetų.

Pavadinimas „Novellino“ kolekcijai suteiktas 1836 m. Milano leidime. Pagrindas buvo 1525 m. liepos 27 d. Giovanni della Casa laiškas pirmajam kolekcijos leidėjui Carlo Gwalteruzzi. Gwalteruzzi redaguotas leidimas, išleistas Bolonijoje 1525 m., buvo pavadintas Šimtas kitų novelių (it. Cento Novelle antiche). XVI a. buvo trys Galteruci leidimai. 1572 m. Vincenzo Borghini Florencijoje išleido rinkinį, kuriame dėl religinių ir etinių priežasčių surinko 17 romanų. Juos pakeitė aštuoni iš kitų šaltinių paimti pasakojimai. Iki 1825 m., kai Michele Colombo vėl atsivertė Gwalteruzzi leidimą, Borghini „Novellino“ versija buvo laikoma kanonine.

Rankraščiai
Nemažai iki mūsų dienų saugomų kolekcijos sąrašų liudija apie jos populiarumą XIV-XV a. Iš jų aštuoni rankraščiai buvo sukurti nepriklausomai vienas nuo kito:

I. Palatino 566 — XIV amžiaus pirmosios pusės rankraštis, iš Florencijos nacionalinės bibliotekos, kurioje buvo pagrindinio korpuso romanai: V—XXIII, XXV—XXXII, XLI-XLIX, LIV-LXV.
II. Gaddiano 193 — rankraštis, sukurtas po 1315 m., saugomas Florencijos medicinos bibliotekoje, apima romanus XXI-XXIII, XXXI-LI, LIII, LV-LIX.
III. XV amžiaus antrosios pusės rankraštis, iš Medicinos bibliotekos, su dviem pagrindinio korpuso novelėmis: LII, VIII.
IV. Panchatikiano — Palatino 32 — XIII-XIV amžių rankraštis, saugomas Nacionalinėje Florencijos bibliotekoje, savo kompozicijoje yra „prologas“ ir novelės I-XLVI, XLVIII-L, LX-LXIII, LXV-LXXI, LXXX-LXXXI, novelių tvarka yra modifikuota, jos atskirtos pasakojimais, neįtrauktais į pagrindinį korpusą.
V. Panchatikiano — Palatino 32 — XIV amžiaus antrojo ketvirčio rankraštis, saugomas Nacionalinėje bibliotekoje Florencijoje, susideda iš romanų LXXII-LXXX, LXXXII-LXXXV, LXXXVII, po kurių seka 20 romanų, kurie nepriklauso pagrindinis korpusas.
VI. Magliabokiano-Strozziapo II. III. 343 — XIV amžiaus rankraštis, saugomas Nacionalinėje Florencijos bibliotekoje, apima romanus V-LVIII, po kurių seka dešimt romanų, neįtrauktų į pagrindinį korpusą.
VII. Vatikano 3214 – rankraštis, perrašytas 1523 m. Giulio Camillo Delminio Pietro Bembo įsakymu, saugomas Vatikano bibliotekoje, apima „prologą“ ir romanus I–XXIII, XXVXXXIII, XXXV.
VIII. Carlo Gwalteruzzi leidimas, kurio kompozicija sutampa su Vatikano rankraščiu.

G. Favati, kritinio leidinio Novellino redaktorius, nustatė, kad šie aštuoni šaltiniai sudaro dvi grupes: romanus su pavadinimais (I, V, VII, VIII) ir be jų (II, III, IV, VI). Antroje rankraščių grupėje po XXXIV novelės (pagal Gwalteruzzi leidimą) yra novelė, kurios pirmoje grupėje nėra. XXV romano VI rankraštyje (pagal Gwalteruzzi leidimą) pasirodo romanas, kurio vėlgi nėra pirmosios grupės rankraščiuose.

Favati pakeitė teksto istoriją. Jis taip pat daug pataisė savo žodyną, sintaksę ir rašybą. Be to, jis patikslino kolekcijos sudėtį ir romanų numeraciją: pridėjo romanus iš antrosios grupės (XXIV ir XXXIV) šaltinių, pašalino „prologo“ eilės numerį (Gwalteruzzi leidime jis buvo nurodytas kaip novelė I) ir sujungė dvi Gwalteruzzi leidimo noveles (XIX ir XX), priskyrė numerį XVIII. Po pakeitimų romanų kolekcijoje padaugėjo dviem, tačiau bendras skaičius liko toks pat – šimtas. Favati leidimo romanų numeracija skiriasi nuo Gwalteruzzi leidimo iki novelės XXXV numeracijos.