Niūriojo absurdo genijaus romanas. Absurdas ir siaubas čia reiškiami ne spalvingomis fantastikos priemonėmis ar groteskiškais išklaipymais. Kad pasijustum vienišas ir apimtas siaubo, užtenka žmonių atšiaurumo ir negebėjimo pripažinti ar suprasti absurdiškos pasaulio tvarkos.
Žmogus Kafkos pasaulyje visąlaik menkas, paslaptingų aplinkybių mėtomas žaisliukas. Nei Dievo, nei žmonių paramos jis nejaučia.
Šis romanas turėjo būti pagrindinis Kafkos veikalas, tačiau rašytojas jo nespėjo baigti. Jį užbaigė Maxas Brodas, rašytojo draugas, išgelbėjęs visus rankraščius nuo sudeginimo.
Siužeto čia minėti neverta. Verta skaityti – lėtai ir sunkiai, it klampojant per gilų sniegą, tačiau verta. Kad pažintum gyvenimą, kaip jį pažino Kafka – per bevaises ir beviltiškas paieškas, trokštant kažko, ko nė pats nežinai.